Vieną tingų vasaros savaitgalį pas draugus sodyboje kaitinausi prieš puskaitrę saulę ir beprasmiškai lupinėjau samanas nuo suoliuko. Ir staiga – BINGO! – šovė mintis, ką būtų galima su tomis samanomis būtų galima gražaus nuveikti. Ogi apgyvendinti jas ant savo darbo stalo.

Prisiroviau po kelis skirtingų samanų kuokštelius, įvairių žemių, šakaliukų ir parsivežiau į namus.

1

Dar berinkdama samanas žinojau, į kokį indą jas sodinsiu. Tam, pamaniau, geriausia yra pusapvalė stiklinė vaza, primenanti mažytį akvariumą. Taigi sodinimą pradėjau nuo drenažo. Vazoje, žinoma, nėra skilučių, todėl apačioje sudėjau 2-3 cm akmenukų sluoksnį, tuomet supyliau namuose buvusius drenažo granulių likučius (apie 1 cm), tuomet iš eilės apylygiai pyliau juodžemio, ant kurio sodyboje augo samanos, šalia buvusio smėlio ir kažkokio pusšviesio žemių mišinio, ant kurio irgi augo samanos. Iš šono pažiūrėjus visai gražiai atrodo tas sluoksniuotas darinys.

2

Ant žemių tiesiog sudėliojau atsivežtas samanas. Dauguma jų ir taip turėjo šiek tiek žemių, o šaknų vos kelis milimetrus, tad giliau į žemę nekišau, t. y. nesodinau.

4

Paskutiniai samanyno akcentai – tai, kas taip pat asocijuojasi su mišku: šakelės, kerpės, konkorėžis.

3

Praėjus gerų porai mėnesių nuo šio sumanymo įgyvendinimo, galiu pasakyt, kad samanas namie tikrai įmanoma. Joms tiesiog reikia daug drėgmės (taigi kasdieninio laistymo) ir gryno oro. Laikiau jas ir ant stalo, ir ant palangės, augo neblogai. Tiesa, vienas samanų krūmelis nurudo gal po 3-4 savaičių. Prieš pora savaičių nustojau atidžiai jomis rūpintis, rečiau palaistydavau, todėl nurudo dar vienos samanos, o kelios kitos prarado ryškumą. Tiesa, geriausiai atsilaikė tos, kurios buvo įsitaisiusios ant medžio žievės.

Taip su jomis pasielgiau dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, dėl eksperimento, norėjau patikrinti, kurios gyvybingiausios. Antra, vienintelis dalykas, kuris iš šio samanyno nepasiteisino, tai yra vaza. Ant jos kraštų užpurkštas vanduo palieka bjaurias kalkių dėmes, todėl nebeatrodo gražiai samanynas, o nuvalyti jas sunku.  Taigi šio samanyno artimiausiomis dienomis atsikratysiu, o kitiemet bandysiu susirasti šiam reikalui palankesnį indą. Mačiau labai žemo cilindro formos vazų parduotuvėje, tad turbūt tokią ir įsigysiu. Sodinsiu tada iki viršaus ir nebereiks krimstis, dėl miško žalumos, kuria negali padoriai mėgautis dėl purvino stiklo.

5