Draugės gimtadienio proga ieškojome, ką būtų galima smagaus nuveikti Vilniuje. Google google po internetus ir atradau naujienų portaluose reklamuojamą gana neseniai Vokiečių gatvėje atsidariusį iliuzijų muziejų VILNIL. Tam param ir mes jau ten! Beje, šis šauktukas buvo tik pačioje pradžioje vos įėjus, paskui vis daugėjo ir daugėjo daugtaškių.

Pirmas ir svarbiausias įspėjimas – jei neturite su savimi jokio fotografuojančio aparato arba paprasčiausiai nemėgstate fotografuotis, neikite, nes paprasčiausiai beveik nebus, ką ten veikti. Daugiau nei pusę ekspozicijos užima fototapetai, prie kurių galima fotografuotis. Bet net ir fotografavimosi maniakams čia gali daug kas neįtikti, pavyzdžiui, apšvietimas prastas, tad norint bent kiek padoresnių nuotraukų, reikia geros aparatūros, tapetai daugeliu atvejų suklijuoti poprasčiai ir nuotraukose matyti sujungimai, kampai arba kokie nors kitokie objektai. Dėl viso šito galvoje vis pučiasi šauktukas, kur gi čia tos iliuzijos…

Yra ir tradicinių žaidimų perspektyva (1 kampas) ir baldų priklijuotų prie sienos (2 erdvės). Čia jau kiek įdomiau kvailioti ir fotkintis įdomiau, vis ne n-tasis ir visai nekūrybingas fototapetas.

Aišku, tradiciškai, kaip ir priklauso muziejui, čia yra keletas (galima suskaičiuoti ant pirštų) optinių iliuzijų su veidrodžiais. Kelios jų visai įdomios ir į jas bežiūrint, net darosi nesmagu, kaip čia taip tos smegenys pačios save apgaudinėja ir mato, ko nenori matyti. Jei tokių dalykėlių būtų daugiau, būtų visai šaunu. O bet tačiau

Didžiausi WTF:

  1. Pačiame ekspozicijos užkampyje prieini sovietinį kampelį, na tokį, kokį kas trečio ketvirto pensininko bute pamatytumėt: ant sienos kilimas, ant nudrožto stalelio kažkoks “Šilelis”, rodantis sovietinių laidų ir filmukų atkarpėles, ir nudrengtas fotelis šalia. Pasižiūri, pasijuoki, bet galvoje tik viena trijų raidžių angliška frazė…
  2. Sienos, ant kurių galima paišyti šviesa, o po minutės viskas pamažu nunyksta. Žodžiu, įeini į tamsią patalpą be apšvietimo, pasiimi telefoną arba prožektoriuką ir paišai. Spėju, kad ten suklijuotos fluorescencinės plytelės ir tiek. O kur iliuzija… em… galai težino.
  3. Bilieto kaina 10 eurų. Čia trigubas WTF. Eurais skamba ne taip baisiai kaip 35 litai, bet vis vien. Aišku, gera vieta pačiame centre, idėja ir ekspozicija brangiai kainuoja, bet muziejuje taip neįdomu ir nėra, ką veikti, ką įdomaus, netikėto pamatyti, kad spėju, jog greitai užsilenks, jei nesugalvos nieko įdomesnio arba nekeis kainų politikos.

Summa summarum man sekmadienio vakarą ten buvo smagu tik todėl, kad buvau su draugais, su kuriais pasifotkint ir pakvailioti gali būti taip pat linksma ir prie pilkos namo sienos be jokių iliuzijų. Taigi, ačiū draugams, o muziejui tik pitrėniškas ačių.

2

3

4

5

7