Seniai seniai, 2012 m., Akivaruose išbandėm stalo žaidimą Carcassonne ir jis mums labai labai patiko! O bet tačiau tuo metu dar buvom studentai ir tokie pat nagingi kaip dabar, tad sugalvojom imt ir pasidaryt tą žaidimą, ot, negi čia baisiai sunku?

Darbo sudėtingumas 3/5, užtruko ilgai.

Internete susiradom taisykles ir kažkieno nuskenuotą žaidimo lentą bei korteles ir kibom į darbus. Originaliai žaidime yra naudojami mediniai žmogeliukai, primenantys penkiakampę žvaigždutę, bet mes pasirinkom paprastesnį variantą – medinius stačiakampius. Aišku, būtų užtekę ir kartoninių žymeklių, bet su medinukais juk smagiau. Taigi matavom, braižėm ir pjovėm. O kad žymekliai būtų gražesni ir rankose malonesni – kiekvieną kantriai nušlifavom.

2

3

 

Nežinau, kam mes tiek daug kubelių prigaminome, nes visada šį žaidimą žaidėme tik dviese, o bet tačiau, jei jau yra, tai yra. Nuspalvinome originaliai žaidime naudojamomis spalvomis. Naudotas guašas (po dažymo ir kubeliai ir rankos buvo laaabai spalvingos) ir popieriui bei medienai tinkantis blizgus lakas.

 

4

 

Antras žaidimo gaminimo etapas – popierinių dalių paruošimas. Kadangi spausdintuvas neėmė kartono, teko pasikankinti. Korteles atsispausdinome ant plono popieriaus ir klijavome ant kartono. Tuomet ilgai džiovinome, slėgėme tarp knygų, kad nesusiraukšlėtų ir nesiriestų nuo klijų gana šlapi popieriai.

5

 

Daug ir ilgai spalvinome, nes spalvoto spausdintuvo neturėjom, o juodai baltas žaidimo laukas labai neįdomus ir nemielas. (Iš žalios spalvos pieštuko ne itin kas beliko.) Ir galiausiai karpėm, karpėm, karpėm tuos kvadrartėlius. Buvo vargo, kol visus daug maž sulyginom.

 

6

Ir štai mūsų rankomis pagamintas žaidimas. Nors daugiau tokiais rankdarbiais nebeužsiėmėm, bet buvo visai smagu. Be to, tokio žaidimo privalumas, kad užima kokius 10 kartų mažiau vietos nei originalas.

P. S. Ir dėžutę žaidimui susidėti irgi patys pasidarėm…

7