Savaitės pradžioje su kolegėmis gastroliavom. Thu, t. y. važiavom į pajūrį darbo reikalais. Rimtai. Nejuokauju.

Besilankant Palangos viešojoje bibliotekoje apžiūrėjome, kaip jie įsikūrė. Jei pamačius biblioteką nesuima liūdesys, būna smagu po ją pašmirinėti. O šį apsilankymą lydėjo ir atradimas.

Trečiame aukšte, tarp knygų, kurios į namus niekas neišduoda, mums buvo parodytas vietinio menininko darbas be pavadinimo, o autoriaus pavardės arba nepaminėjo, arba neįsiminiau, o dabar internete nerandu (gal kas žinote?). Tai va, jis vaikšto po pajūrį, renka pamestą, išmestą ir išskalautą šlamštą ir iš jo daro skulptūras. O šią (žiūrėti nuotrauką apačioje) padovanojo bibliotekai.

Įspūdį ji tikrai paliko. Aišku, įspūdis toks juokingas, suprask, kritikas nieko nedaro, kaip tik visus dergia, skriaudžia, nuvertina ir jokios naudos neneša. Aha, taip. Bet visai gražiai žiūrisi šios apdergtos varnos ir tas didingas Kritikas-Varnas (būtinai didžiosiomis čia reikia), sklendžiantis virš visų kitų – kūrėjų, profų ir gerbėjų – varniūkščių.

Be to, bežiūrėdama į šį darbą prisiminiau citatą iš prastai išverstos, bet įdomios Peter Stjernstrom knygos “Geriausia knyga pasaulyje”. Šitą vietą skaitydama labai kikenau: “…ir dabar reikalauju jūsų, niekingi apžvalgininkpalaikiai, kad skaitytumėte šią didingą knygą kuo atviriausiai nusiteikę, kaip tik jūsų apdžiūvusios ir apnuodytos smegenys sugeba. Dekite pragare, jei nesugebate įvertinti šio novatoriško literatūros darbo didingumo.”

Tai tiek tų atradimų kol kas.

ROADRUNNER

17

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *