Kartais būna, kad ištinka skaitymo džiaugsmai, bet neretai – vargai. Šio savaitgalio kankynė buvo Eduardo Mieželaičio „Dainos dienoraštis“. Tokio klaikaus kliedesių pliūpsnio (nuo formos iki turinio), įvardinto kaip literatūra, jau seniai neskaičiau, tiksliau nuo pernai metų akcijos „Metų knygos rinkimai“, kuomet teko krūvas grafomanijos įveikti.

Štai rašo rašo autorius apie įvairius vaiko pastebėjimus ir nusišnekėjimus (kartais jie būna mieli, žavūs, bet to atskleisti nepavyko. Ne aukso gabalas ir V. Petkevičiaus „Kodėlčiukas“, bet šiai knygai iki to toli toli), ir staiga nei iš šio, nei iš to štai toks genialus ketureilis (???):

„40

  • Obuolys – tai vyras, ar ne?
  • O kriaušė – moteris, ar ne?
  • O skara – moteris, ar ne?
  • O stalas – vyras, ar ne?“

 

Hhhem, ką???

Vis dėlto pora gražesnių vaizdelių knygoje būta, štai ir vienas iš jų:

Ursula K. Le Guin