Dažniausiai nemėgstu visokių arbitralių taisyklių, beprasmio biurokratizmo, bet kiekvienais metais bent kartą manyje prabunda reiklus formalistas. Ir visada prieš Naujuosius. Tada reikia verstis per galvą, sudaryti naujus planus, suskaičiuoti užsilikusias sąskaitas, suvesti visus materialius (ir ne) galus, apmąstyti gerus ir blogus darbus, pasisekusius ir nesėkmes.

O ką pasižymėti apie 2016-uosius yra. Jie buvo (dar šiek tiek yra) tikrai ypatingi!

Viena vertus, būta velniškai sunkių laikotarpių, kai viskas tapdavo pilka, net juoda, viskas erzindavo, buvo tiek negatyvo, kad užteko ir man, ir eksportui. Turbūt niekad dar neteko patirti tiek nusivylimų žmonėmis, nekompetencijos, apatijos. Dažnai jausdavausi nusivylusi, pikta ir bejėgė. Ne veltui į mano kasdienį žodyną papildė žodis „pelkė“, kuri geriausiai nusako tą, kame teko ir tebetenka murkdytis.

Būta ir velniškai puikių nutikimų ir nuotykių, jaukių vakarų su draugais ir artimaisiais, sunkių, bet reikšmingų išbandymų.

Vieni didžiausių džiaugsmų šiemet – išleistos net dvi mano knygos. Viena – metodinis leidinys, parašytas kartu su Inga apie knygų klubus. Antra – grožinė knyga vaikams (šita dar tik tik atspausdinta).

20

Antras didelis didelis džiaugsmas – pagaliau turiu tikrus savo namus, tiksliau turime kartu su Mindaugu. Tam reikėjo daug ir ilgai taupyti, dažnai pavydžiai žiūrėti, kaip draugai užsisako puikų riebų mėsainį, tuo tarpu pati tenkindavausi pigiomis bulvytėmis, vietoj padoresnio drabužio eidavau į „Humanos“ išpardavimus, vietoj kelionių mėgavausi nedidelėmis vietinėmis išvykomis ir pasiplaukiojimais Žaliuosiuose.

Vienareikšmiškai – buvo verta. Esu sėsli, tad savas kampas man labai svarbus.

1

Ko šiemet tikrai nestigo, tai darbo. Kartais būdavo labai sunku, nespėdavau ir dirbdavau naktimis, klysdavau ir nusivildavau savimi, tačiau iš principo tai daugiausia teikė laimę. Nes juk, ar ne laimė, daryti tai, ką nori daryti, daryti tai, kas verčia nuolat mokytis ir išmėginti savo galimybes,  galiausiai daryti tai, kas įdomu, malonu ir atrodo prasminga? Man tai laimė kvadratu.

O jei dar lydi žmonės, kurie palaiko, išklauso, padeda, pasidžiaugia ar tiesiog reikiamu metu nusišypso, atrodo, kad viskas yra tikrai gerai. Dėl savo irzlumo ir uždarumo retai, kada parodau ar pasakau, kiek daug man tai reiškia. Bet reiškia. AČIŪ.

2

Žodžiu, nepaisant visos juodumos, gyvenimas tik gerėja. Tikiuosi, ir 2017-ieji ne mažiau įdomūs bei džiugūs bus – planų, idėjų ir norų jau turiu nemažai, o dar netikėtumai (jų juk visada nutinka).

Ir jums džiugių 2017-ųjų!

3