Taip susiklostė, kad šiandien ryte teko laimė pirmajai iš akcijoje Metų knygos rinkimai nominuotų autorių dalyvauti LRT laidoje “Labas rytas, Lietuva” ir pristatyti savo debiutą “Brolis, kurio nereikėjo”.

Dabar jau nebežinau, kas buvo baisiau – ar ten atsisėsti ir kalbėti, ar grįžus į darbą atsisukti įrašą ir žiūrėti į save. Studijoje  virpėjau kaip epušės lapelis, bet, kaip sakė Mikė Pūkuotukas, drąsiausias žygdarbis, kurį gali padaryti Labai Mažas Gyvuliukas, – nedrebėti iš paviršiaus. Tą ir stengiausi padaryti. Užtat žiūrėdama įrašą labai akivaizdžiai drebėjau. Nieko nepadarysi. Čia jau Vonneguto išmintis. Bet, rodos, pakankamai rišliai (nors ir skubėjau) pavyko pasakyti, ką norėjau ir kiek spėjom.

Kam smalsu, galite peržiūrėti laidos įrašą (spauskit ant paveikslėlio ir mane matysite nuo 15.10 min iki 25.30).

Labas rytas, Lietuva

P. S. Labai ačiū visiems, kurie žiūrėjo. Ir dar tiems, kurie parašė šiltą žodį. 🙂