Kiekvienais metais didžiųjų mūsų miestų kalėdinės eglės būna gana mažai panašios į tikras egles, kvepiančias mišku, sakais ir tuntais iškritusių spyglių. Ir man reikia ko nors dirbtinio! Sakau, negi aš atsiliksiu? Atsilikau. Šventinę eglę iš šakalių norėjau pasidaryti dar pernai, bet turėjau pernelyg daug darbų… O šiemet turiu dar daugiau, todėl ką reiškia dar vienas papildomas?

Darbo sudėtingumas 3/5, trukmė ~5 val.

Viskas prasidėjo nuo nuostabaus žilvičio. Jis auga parke prie namų. Į jo kasas ir nusitaikiau. Ne, neišniokojau medžio, jis pakankamai liaunų lanksčių šakų primėto pats. Teliko pamiškėj nusilaužti kelias tvirtesnio medžio šakas (ajajai kaip negražu) ir galima pradėti!

Pirmiausia šakas nuploviau ir išdžiovinau. Galiausiai didžiulė krūva šakų atsidūrė ant darbo kambario grindų. Eglės pagrindą dariau iš žilvičio šakų. Iš jų suformavau lanką, šakas persukau, kad tvirčiau sukibtų ir viską surišau siūlu.

Į lanko tarpus tarp suraizgytų šakų susmaigsčiau to tvirtesnio medžio šakų ir jas viršuje surišau. Išėjo toks šleivas kreivas kūgis.

Kad į pagrindą sukišti pagaliai tvirtai laikytųsi, juos surišau ir, kad maža nepasirodytų, negailėdama apliejau karštais klijais.

O tuomet aplink tą kūgį sukau pagalius. Iš pradžių juos rišau prie skersinių, o vėliau, kai jau susiformavo gan tvirtas sukinys, tiesiog užkaišiojau didesnes skyles pagaliais jų neberišdama. Va ir eglė baigta, apie 50 cm ūgio. Beliko ją papuošti!

Pirmiausia girlianda. 5 metrai plasmasinių karoliukų. Girliandą klijais pritvirtinau apačioje prie skersinio, o tada sukau sukau sukau iki pat viršaus.

Graikinių riešutų kiautus apipurškiau baltais ir sidabriniais dažais. Nestipriai, vos vos. O tada ir vėl karšti klijai ir kevalai jau ant eglės.

O dabar dar šiek tiek kičo. Parduotuvėje neradau mažyčių eglutės žaisliukų, bet radau girliandą su norimo dydžio burbuliukais. Nusipirkau, išardžiau ir suklijavau.

Viršūnę suformavau iš blizgių putplasčio žvaigždžių.

Girliandoje buvusius aukso ir sidabro spalvos mažyčius karoliukus irgi panaudojau. Juos priklijavau prie visokių išsikišusių šakelių.

Tas vietas, kuriose pernelyg matėsi karšti klijai apklijavau gvazdikėliais. Ir gražiau, ir kvepia Kalėdomis. O tada liko linksmiausioji dalis – nuskabyti visus karštų klijų siūlus…

Va ir mano eglė! Meniškai pakrypus.