Na va, aš ir vėl vaidenuosi televizijoje. Šį kartą pasikalbėti pakvietė „Knygos per „Penki TV“. Maniau, kad, ai, čia juokų darbas. Praėjau tiesioginį eterį, tad įrašas visai nebaisu. O bet tačiau. Buvo baisu ir vėl virpėjau iš vidaus. Turbūt taip bus visada. Bet žiūriu įrašą ir nesimato, kad man iš tiesų taip baisu, kaip vaikystėje buvo kraujo ėmimas iš piršto. O tai buvo tikrai neapsakomai baisu!

Taigi kalbėjomės apie mano „Brolį, kurio nereikėjo“, kokių įdomiausių klausimų iš skaitytojų esu sulaukusi, kas man didžiausia dovana ir apie tolimesnius planus. Kviečiu žiūrėti! (Interviu su manimi nuo 12.40 min.)