Atėjo kartą kolegė į kabinetą ir klausia:

-Tai kur jūsų gatyvai?

-Ką?

-Jei būna negatyvas, tai turi būti ir gatyvas!

Apie šių metų negatyvus jau parašiau, o dabar apie gatyvus, nes jų būta. Ir netgi labai gatyviškų. Apskritai šiuos metus norėtųsi vadinti spyriu į minkštąją. Augau sparčiau nei vaikystėje. Ir nors metai buvo sunkūs, buvo ir labai geri, smagūs, turiningi.  Šį kartą apie metus sąrašo forma (paauglystėj turėjau krūvas sąrašų. Skaičiau “Naivus. Super”).

  1. Pasirodė mano debiutas “Brolis, kurio nereikėjo”. (Oficialiai 2016, bet realiai pačioj pačioj 2017 m. pradžioj į mano rankas pateko.)
  2. “Brolis, kurio nereikėjo” pateko į akcijos Metų knygos rinkimai vaikų knygų kategoriją.
  3. Pristatydama knygą susitikau su daugiau nei 20 klasių iš Vilniaus, Rokiškio, Trakų.

  • Viena pati nuvykau į Toronte vykusį Vaikų literatūros tyrėjų asociacijos kongresą. Tai man buvo didelis iššūkis,  bet kelionė buvo super. Toks geras spyris į užpakalinę kūno dalį. O kongresas buvo įdomus, stebinantis ir šiek tiek baisokas, dėl Vakaruose siautėjančių ideologijų, persisunkusių į akademiją.
  • Per kelionę įgijau naujų įdomių pažinčių ir dar pamačiau Niagaros krioklius. Vaikystėje, kai apie juos skaičiau, visas pasaulis buvo toks tolimas ir nepasiekiamas, kad nė nesitikėjau, kad kada nors ten atsidursiu. Eh, aprašymai buvo įspūdingesni nei krokliai…

  • Su M. užlipom ant Gedimino pilies. Apsidraudėm: jei nugrius, pliusiuką jau būsim užsidėję.
  • Būta daug smagių ir crazy akimirkų su draugais.

  • Pirmą kartą plaukiau baidarėmis! Taip taip, tikrai pirmą.
  • N-ąjį kartą vykom į MJR.
  • N kartų mynėm takus miškuose.

  • Pranešimai, paskaitos, pranešimai, paskaitos, pranešimai… O prieš dešimt metų galvojau, va, įstosiu į filologiją ir nereiks šnekėt, tik rašysiu ir rašysiu. Aha, taip. Viešai kalbėti vis dar baisu, bet po truputį vis mažiau ir mažiau.
  • Pastebėjau, kad darausi matoma kaip “specialistė” ir mane ima kviesti, ką nors pasakyti ar parašyti. Glosto savimeilę, oi glosto. Kad tik nenuglostytų.

  • Metus pradėjau nuo susitikimų su rašytojais vedimo ir taip pat užbaigiau, iš viso sąskaitoje beveik 10!
  • Vienas svarbiausių vyko Knygų mugėje: su vertėjos L. Vilkaitės pagalba vedžiau diskusiją su italų rašytoja Silvana de Mari. Tiesiof fantastiškai gerų maginės fantastikos knygų jaunimui (ir ne tik) autore.
  • O gruodį pirmą kartą vedžiau renginį Rašytojų sąjungoje – vyko pokalbis apie puikią Ilonos Ežerinytės knygą paaugliams “Verksnių klubas” ir paauglystės sunkumus apskritai.

  • Po ilgos pertraukos rugsėjį išvykau padoriai paatostogauti. Kažkada blevyzgojau kelionių agentūrai tekstus apie įvairias šalis. Tuomet Maltą įsimylėjau. Grynas džiaugsmas buvo ten nuvykti.

  • Kalėdų ir metų pabaigos džiaugsmai:
  • Puikios dovanos ir naujos spalvos 2018-iesiems.
  • Daugiau ar mažiau, bet vykdyti visi įsipareigojimai, kuriuos nusimačiau rezoliucijoje 2017-iesiems. Kai kuriuos dalykus, kuriems labiausiai trūko valios, ryžto ir drąsos, užsirašiau ant lapelio ir skaitydavau kiekvieną dieną iš ryto. Padėjo.
  • Parengiau per 10 literatūrinių apžvalgų ir perskaičiau krūvas knygų, bet kitiemet noriu daugiau ir įvairesnių.
  • Neužmečiau rankdarbių, bet bet atpalaiduojančių ir it meditacija veikiančių akimirkų, kai dirba rankos, ne galva, o rezultatas dar ilgai džiugina, norėtųsi daugiau.
  • Su kolegomis parengėme šešias renginių ciklo “Pokalbiai apie vaikų literatūrą” diskusijas ir paskaitas, visos jos buvo filmuojamos, tad galima rasti Youtube. Ir apskritai metai darbe buvo produktyvūs, o rezultatai džiuginantys.
  • Bet čia tik tai, ką galima lengvai apčiuopti, suskaičiuoti, pasidėti į lentyną. Tarp viso šito dar buvo tiesiog gerų akimirkų, šypsenų, palaikymo, staigmenų ir šokolado gabalėlio reikiamu metu. Už tai ir ačiū visiems, kurie buvo šalia, net jei tai buvo minutė ar dvi.

 🙂