Turite mažylių, o gal draugai, giminaičiai jų turi? O jūs protingas, išsilavinęs žmogus, žinote apie itin didelę knygos naudą vaiko gyvenimui, gebėjimams, skaitymo įgūdžiams ir pasiekimams mokykloje, savivokai ir t. t. Dargi žinote, jog vien tai, kad knygų, ypač tinkamų vaikams, yra namuose teigiamai veikia mažylio raštingumą. Sveikinu, žinote labai daug! Taigi rūpinatės, kad jums artimo vaiko gyvenime šito gėrio netrūktų, tačiau užėjęs į knygyną, tuo labiau internete, tikėtina, imate jausti šiokį tokį silpnumą ir pasimetimą. Knygų pasirinkimas tikrai nemenkas, jas leidžia kas tik nori, o nepatyrusiam, vaikų literatūros srityje nesusigaudančiam žmogui tikrai nelengva išrinkti tikrai gerą ir vertingą knygą.

Net ir pačiam mažiausiam vaikui skirta knyga negali būti banali, primityvi, nemeniška. Negalima skaityti bet kokio teksto. Neturime teisės skriausti vaiko, t.y. nelavinti jo estetinio skonio. // dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė

Kadangi nuolat sulaukiu klausimų apie vaikų knygas ir rekomendacijų prašymų, nutariau surašyti nedidelį gidą, į ką verta atsižvelgti, jei nieko tai neišmanai, ir kur ieškoti informacijos apie geras, vertingas, ugdančias knygas vaikams.

Į ką atkreipti dėmesį paėmus knygą?

  • Klasika. Vienas saugiausių būdų išrinkti tikrai gerą knygą yra griebti klasiką. Tai dešimtmečių ar net šimtmečių išbandymus perėjusios knygos, tapusios kultūrinio pagrindo, bendrojo išsilavinimo dalimi, tad tikrai verta vaikui lentynoje tokių knygų turėti. (Tai labiau galioja verstinei klasikai, kodėl taip parašysiu plačiau kitą kartą.)
  • Premijos. Knygos kokybę ir pripažinimą tarp specialistų rodo įvairios premijos. Jei knyga gavusi kokį įvertinimą, dažniausiai leidėjai tai kaip nors pažymi – medalio ženkliuku ant viršelio, galiniame viršelyje ar anotacijoje surašydami premijas ar tiesiog užklijuodami kokį lipduką, uždėdami lankstuką ant viršelio ir pan. Kokie reikšmingiausi apdovanojimai? Tarptautinės: H. Ch. Anderseno medalis (vadinamas vaikų literatūros Nobeliu); A. Lindgren, Newbery, Carnegie premijos; Lietuvoje: IBBY Lietuvos skyriaus Geriausių metų vaikų ir paauglių knygų premijos,  ŠMM Vaikų literatūros premija, Metų knygos rinkimai ir kt. Taip pat verta atkreipti dėmesį konkursines knygas (pavyzdžiui, Nacionalinio vaikų literatūros bei Paauglių ir jaunimo literatūros konkursų), nes jos jau iki išleidimo būna perėjusios kritikų egzaminą.
  • Knygų serijos.

    Serijos (skirtingų autorių knygos po vienu ženklu). Gerų knygų serijų neturime daug, ypač dabar, rodos, aktyviai leidžiamos tik “Nieko rimto” klasikinės vaikų knygos su Roberto Ingpeno, Anderseno premijos laureato, iliustracijomis, taip pat prekyboje dar yra mano numylėtos “Alma littera” serijos “10+” knygų. Bibliotekose galima rasti ir kitų šiuolaikinių, bet jau nebeleidžiamų ar pristabdytų, serijų: “H. CH. Adnderseno premijos lauretai”, “Beveik suaugę”, “N-14”, “Paribio istorijos”, “Z-7” ir kt. Taip pat fondo “Švieskime vaikus” “Vaikų bibliotekėlė” – vis dar aktyvi, bet nusipirkti jų negalima, tik gauti dovanų arba rasti bibliotekoje.

  • Mėgėjiški viršeliai.

    Viršelis. Sakoma, nespręsk apie knygą pagal viršelį. Bet kaip ir visur, išimčių yra. Prastos knygos dažniausiai (bet ne visada) turi prastus viršelius – blogiausi iš jų atrodo lyg daryti su 1996 m. “Word Art’u”, maketas irgi kaip pigaus reklaminio bukletuko, kurį greičiausiai suveikė šešias klases baigęs pusbrolis, nes kažką ten moka su kompais daryti, dargi neretai tokios knygos būna iliustruotos vaikų ar mėgėjų piešiniais (ne, nieko neturiu prieš vaikų piešinius, bet vaikų piešiniai svarbiausi ir reikšmingiausi jiems patiems lavinti smulkiąją motoriką, stiprinti piešimo įgūdžius, mokytis reikšti mintis ir idėjas vizualiai, ir jų artimiesiems. Tuo tarpu knygos vizualika turi padėti vaikui augti, ne laikyti tame pačiame lygyje, kuriame jis ir taip jau yra ar net pralenkė). Taip pat nieko gero nežada kičiniai, blizgantys viršeliai, niekuo nesiskiriantys nuo dešimčių ar šimtų kitų tokių pačių bevardžių viršelių. 

  • Pernelyg mažas teksto dydis, ypač turint omeny, kad tai kartoninė knyga mažiesiems.

    Teksto dydis. Jei mažiesiems skirtoje knygoje tekstas tokio dydžio, kokio būna suaugusiems skirtas romanas – nieko gero. Mažiesiems skirtose knygose raidės turėtų būti pakankamai didelės, o tarpai eilučių irgi nemenki. Tai svarbu, net jei vaikas dar neskaito.

  • Ar knyga redaguota? Verta patikrinti, ar knyga turėjo redaktorių. Gal knygos autorius arba vertėjas ir yra genijus, tačiau net ir jiems reikia specialistų pagalbos. O knyga su krūva klaidų tikrai nėra tai, už ką reikėtų mokėti pinigus ir tuo labiau dovanoti vaikui.
  • Kas vertė, kas piešė? Knygoje (ar ant viršelio) turi būti nurodyti visi svarbiausi žmonės, prisidėję prie knygos atsiradimo: autorius, dailininkas, redaktorius, korektorius, meninis redaktorius, jei tokio būta, leidėjai irvertėjas (tuomet galima pasitikrinti, kaip jis vertinamas, ar jo vertimai yra sulaukę kritikos), taip pat būtinai turi būti nurodyta, iš kurios kalbos versta.

    Jei dirbo profesionalai, jie paprastai nurodomi. O mėgėjiškų knygų mums ir nereikia. // Tinklaraščio http://knygeles.neto.li/ autorė Aistė.

  • Leidykla. Pažiūrėkite, ką leidžia konkreti leidykla. Geros leidyklos irgi išleidžia prastų knygų, tačiau jų būna pakankamai mažai. Ir atvirkščiai, prastos leidyklos dažniausiai štampuoja prastas knygas, o geros ar neblogos knygos jiems būna atsitiktinės. Kokių leidyklų knygomis pirmiausia domiuosi pati?. “Nieko rimto”, “Tyto alba”, “Odilė”, “Garnelis” “Tikra knyga”, neblogų knygų išleidžia “Rašytojų sąjungos leidykla”, “Aukso žuvys”, “Baltos lankos”,“Alma littera”, “Debesų ganyklos”.  Aišku, vis pasirodo mažyčių, vos vieną ar dvi knygas per metus išleidžiančių leidyklų, kai kurios padaro niekalą, kai kitos kažką tikrai gero ir išskirtinio. Pernai metais, pavyzdžiui, maloniai nustebino “Žalias kalnas”, “Pamėginčius”.
  • Pažintinės-žaislinės knygos. Iš tiesų bėda, kad Lietuvoje labai mažai meniškai gerų pažintinių-žaislinių knygų patiems mažiausiems (tų, kurios leidžia įvairius garsus, kuriose esančius objektus galima paliesti, pajausti jų tekstūrą ir pan.). Dažniausiai tokios knygos būna visiškas kičas (primityvios, šabloniškos iliustracijos), laimei randasi ir kokybiškų, patikimų užsienio ar Lietuvos kūrėjų parengtų knygų.

Kičinė knyga su garsais vs. autorinė knyga su garsais.

Kur ieškoti informacijos?

  • Patikrintos knygos. Jei kyla abejonių, neskubėkite pirkti tik ką pasirodžiusių naujut naujutėlių knygų, rinkitės specialistų ar kitų jums patikimai atrodančių žmonių rekomenduotus leidinius.
  • Bibliotekos.  Čia galima ne tik pasiskolinti, bet ir apžiūrėti, patyrinėti vaikų knygų spektrą, pasitikrinti nusižiūrėtą knygą, pasitarti su bibliotekininku.
  • Pasitarti su išmanančiais. Šiais socialinių tinklų ir tinklaraščių laikais tai labai paprasta – yra neblogų tinklaraščių, kur mamos išsamiai ir argumentuotai aptaria su mažaisiais skaitomas knygas, jų pliusus minusus, pasiūlo panašių knygų. Taip pat socialiniuose tinkluose yra grupių, kur renkasi vaikų literatūrą aktyviai skaitantys, ja besidomintys, išmanantys ir pagelbėti galintys žmonės, tai, pavyzdžiui, Facebook grupė “Vaikų literatūra”.
  • http://Rubinaitis.lnb.lt –  – vaikų literatūros informacijos svetainė, kurioje rasite vaikų literatūros naujienų, rekomenduojamų knygų sąrašų, įvairių straipsnių bei žurnalo „Rubinaitis“ archyvą. Čia specialistų propaguoja meniškai ir pedagogiškai brandi vaikų literatūra.
  • Žurnalas “Rubinaitis”. Tai vienintelis vaikų literatūrą aptariantis leidinys Lietuvoje, skirtas suaugusiesiems. Žurnale būna įvairių recenzijų, straipsnių apie vaikų literatūrą, interviu, bet ieškantiems greitos konkrečios informacijos apie knygas pravarčios yra 1 ir 2 metų numeriuose spausdinamos praėjusių metų knygų apžvalgos, čia trumpai ir konkrečiai rašoma, kad buvo vertinga arba ne, kodėl.
  • Skaitymometai.lt. Svetainėje sukaupta informacija apie akciją “Metų knygos rinkimai”, daug straipsnių apie knygas, taip pat ir skaitymo skatinimą, skaitymo naudą ir t. t.

Ko vengti?

  • Pasakų perpasakojimai su kičinėmis saldžiomis iliustracijomis.

    Blizgančių kičinių knygų. Aišku, vaikai gali norėti lėkštų, menkaverčių, bet blizgučiais išdabintų knygelių, ir nereikia jų drausti. Tik normuoti. Juk vien saldainiais nemaitinate? Analogiškai ir su knygomis. Ir apskritai, gal tą blizgančią verčiau pasiskolinti iš bibliotekos, o įsigyti kažką tikrai vertingo?

  • Ant viršelio įvardytas tik iliustruotojas.

    Adaptacijų, sutrumpinimų. Mananččių, kad čia geras dalykas, perfrazuodama D. Pennacą paklausčiau, ar ir paveiksle kelias linijas irgi ištrintumėte, kad vaikas geriau suprastų? Literatūros kūrinys nėra tik siužetas, tai ir KAIP tai papasakota: žodynas, sintaksė, įvairios meninės priemonės, mintys, taip pat ir įvairios siužeto detalės, subtilumai ir t. t. 

  • Primityvių perpasakojimų, knygų be autorinių ženklų. Prasti perpasakojimai būdingi mažiesiems skirtuose klaikiai kičiškai išleistuose klasikinių pasakų rinkiniuose. Jei knygą perpasakoja geras, patikimas rašytojas, tai jau nemaža dalimi jo autorinis darbas, tad ir jo vardas bus ant viršelio. Parašyti knygą, taip pat ir perpasakoti klasikinius siužetus, reikalingas talentas ir žodžio meistrystė, tai nebevardžio šabloninių reklaminių tekstų amatininko lygio darbas. 
  • Vertimai iš tarpinių kalbų. Nors tokie vertimai nebūtinai yra prasti, tačiau juose vis dėlto daug kas gali praslysti. Meninių tekstų vertimas nėra techninis darbas, o kūrybinis, todėl dviejų vertėjų tekstai nebus vienodi, kūriniai, perėję į kitą kalbinę erdvę, įgyja tai erdvei būdingų aspektų (pvz., fraziologizmų), todėl verstas kūrinys niekada nėra visai tas pats, kas kūrinys originalo kalba. Nepropaguoti vertimų iš tarpinių kalbų, t. y. kai verčiama iš vertimo, o ne iš kūrinio originalo kalbos, turėtų būti principinė nuostata. Na, kam versti, pavyzdžiui, A. Lindgren iš rusų kalbos, jei turime puikių švedų kalbos vertėjų?

Galiausiai noriu pažymėti, kad visada ir visur galima rasti prieštarų ir išimčių, šie punktai ne išimtis. Tačiau per kelerius metus intensyvaus darbo su vaikų knygomis išsigryninau tokias gaires. Aišku, Ddabar sėdžiu ir galvoju, kad greičiausiai ką nors pamiršau, tad jei turit idėjų, kaip papildyti šį sąrašą – dėkoju iš anksto, jei jas išreikšite garsiai. 🙂

P. S. Sulaukusi pasiūlymų ir pastabų, pridėjau keletą naujų punktų, apie kuriuos arba nepagalvojau, arba man jie tokie savaime suprantami, kad net nebeartikuliuoju jų. Punktai, pasiūlyti kitų, pažymėti violetine spalva.