Kai darbai dygsta ant galvos kaip šungrybiai pievose, geriausia, kas gali nutikti – pabėgimas iš namų ir nuo darbų. Jokio kompiuterio, jokių popierių, jokių darbų, tik daug saulės, obelų žiedų sniego, vandens ir žolės. Dar draugų, maisto ant laužo, lėto buvimo ir šio to gaivaus.

Kad šiemet pavasaris jau geresnis nei praeitų metų vasara – mano maudymosi sezonas atidarytas ir miesto dulkės nuplautos! Galvoju dabar, ar rytoj dirbsiu it pašėlus, ar rąžysiuos, negalėdama atsiginti savaitgalio nuotaikos…

O dabar šuva pakviestas valgyti atpukši iki virtuvės ir priekaištingai pasižiūri. Aš irgi pukšiu. Geras savaitgalis.

Gero pirmadienio, o čia keletas šių dienų, kuriuos sapnuosiu ir sapnuosiu.

Atgaiva.

Vanduo šaltas ir nuostabus.

Noriu skaitau, noriu miegu.

Tuopinis sfinksas.

Gamtoje viskas daug skaniau. Ir gražiau.

Tiesiog. Akys nenori matyti nieko kitko.