Dirbu tokioje vietoje, kur nuolat vyksta įdomiausių dalykų: knygų pristatymai, konferencijos, filmų peržiūros, įvairios dirbtuvės ir t. t. ir dar daugiau. Taip taip, dirbu bibliotekoje. Taigi kolegė pasikvietė parodyti, ką ji su paaugliais dirtuvėse veikia ir šį tą pačioms pasidaryti artėjančioms šventėms. Ir štai – šiandien mokėmės daryti linoraižinio atspaudų atvirukus!

Buvo ne tik įdomu pirmą kartą išbandyti šią techniką, bet ir labai smagu, jau seniai rankdarbių neteko daryti šitokioj žmonių apsupty. Tikra atgaiva metams artėjant į pabaigą, kai darbe tiek daug visokio popierizmo, biurokratizmo ir įtampos. Be to, kad ir kaip nemokėtum piešti, kad ir ką darytum, pasitelkus šią techniką, visi darbai atrodo labai gerai. Tad jokių nusivylimų išvydus galutinį rezultatą, tik aikčiojimai grožėjimosi.

Priemonės: linoleumo gabaliukai, rėžtukai, voleliai, pieštukai, storesnis popierius atvirukams, specialūs dažai linoraižiniui (bet kolegė patikino, kad galima naudoti ir akrilinius), šaukštas arba kirtimo ir reljefo aparatas atspaudams.

Trukmė ~1 val.

Darbo priemonės. Vietoj paletės dažams paskirstyti naudojamas kartono gabaliukas, apvilktas aliuminio folija.

Linoraižinys daromas ant paprasčiausio linoleumo. Tinka abi pusės, bet dauguma pasirinko daryti ant “blogosios”, nes minkštesnė, tad lengviau raižyti. Prieš piešdami ant linoleumo idėjas kalėdiniam atvirukui išbandėme ant popieriaus.

Raižymas. Pasirodo, ne taip ir lengva. Jėgos reikia. Ir dar pirštus saugoti.

Išraižytas norimais ornamentais linoleumo gabaliukas voleliu ištepamas specialiais dažais. Labai svarbu jų nepadauginti, kad nesubėgtų į griovelius linoleume.

O atspaudus darėme dviem būdais. Pirmas – su kirtimo ir reljefo aparatu. Puikiai suspaudžia. Išeina labai ryškūs, vientisi paveiksliukai.

Antras metodas toks namudinis – spausti su šaukštu. Nors galima išgauti labai panašų rezultatą kaip ir su aparatu, bet galima ir kur kas įdomesnių variantų pasidaryti, pavyzdžiui, spaudžiant labai nestipriai, lieka matytis linoleumo tekstūra. Žalias atvirukas darytas su aparatu, o mėlynas su šaukštu.

O štai ir mano linoraižinys. Dariau labai stilizuotą, gana tiesių linijų eglutę, kad lengviau būtų raižyti, nes atrodė, jog išraityti ką nors sudėtingesnio iš pirmo karto bus ne tik sunku, bet ir visai nepavyks. Rezultatas man patiko, o ypač kai burbuliuką vidury eglutės nusprendžiau nuspalvinti raudonu akrilu.

Džiūsta kolegų ir mano atvirukai.