Prieššventinės smagybės praeitą savaitę darbe neprasidėjo ir nepasibaigė vien atvirukų gamyba (plačiau apie tai čia). Vos po poros dienų jau vėl būrėmės į dar vienas dirbtuvėles, šį kartą kalėdinių vainikų.

Daug vargti su vaikinikais nereikėjo. Tiesą sakant, iš viso neteko, nes nuostabiosios kolegės juos mums iš anksto paruošė (eglišakiai į susitikti į vainiką ir sutvirtinti žalia floristine vielute, todėl jos tarp žalumos beveik nesimato). Pačioms beliko išpuošti. Pirmą kartą dariau kalėdinį vainiką. Sakyčiau labai smagu, ypač kai yra toks išradimas kaip karšti klijai. Be jų, manau, būtų ilgas knibinėjimosi procesas, kol kiekvieną dalykėlį sugalvotum kaip gerai, bet ir nematomai pritvirinti.

Beje, vainikas jau namuose kabo jau visą savaitę, o lengvas cinamono ir anyžių kvapas vis dar pasitinka kas kart pravėrus duris.

Pagrindinės priemonės: eglišakiai, floristinė viela, karšti klijai.

Dekoravimo priemonės – girliandos, graikinių riešutų kevalai, kaštonai, cinamono lazdelės, anyžio žvaigždutės, džiovinto apelsino griežinėliai, natūralūs ir dažyti kankorėžiai, visoks plastikinis kalėdinis kičas ir t. t. 

Trukmė ~30 min.