Jau kurį stalčiuje manęs laukė užsisakyti dalykėliai naujiems rankdarbių eksperimentams. Eksperimentams ne todėl, kad čia kažkas ypatingo ir naujoviško būtų, tiesiog aš nesu to bandžius, tai smalsu ir įdomu. Užsidarau savaitgalį kambaryje ir žaidžiu, o kitiems sakau, kad eksperimentuoju. Rimčiau skamba.

Seniai varvinau akis internetuose bežiūrėdama į visokius dirbinius iš dervos ir štai jau mano rankose ponia derva, per kelias minutes sukietėjanti UV spinduliuose. Turiu nusipirkus ir lėtai džiūstančios, bet pažintį pradėjau nuo greitai kietėjančios. Pagalvojau, kad bus lengviau. Na, bent jau rezultatas tikrai greitai matyti, bet ar lengviau – nežinau, nes sekėsi pusėtinai. Pora pavyko visai neblogai, bet su kitais dar gerokai pasistengti reikia… kitaip tariant, dar n valandų youtubo ir naršymo internetuose.

Taigi kviečiu pasižiūrėti, kas ir kaip.

Darbo priemonės: UV spinduliuose kietėjanti derva, specialūs dažai šios rūšies dervai, silikoninės formelės liejimui, metaliniai rėmeliai liejimui, kažkokie smulkučiai karoliukai iš “Tiger”, speciali lipni juostelė dervos liejimui, betoninės figūrėlės, auskarų adatėlės, saulė (neturiu UV žibintuvėlio). 

Trukmė ~ 2 val.

Dirbiniai, kurie visai nusisekė. Tobulėti, be abejonės, yra kur, bet šiaip neblogai atrodo.

Pakabukas ir auskarai iš arti.

Va taip auskarai atrodo iš šono.

Dar keli pavykę papuošalai.

Vienas iš tų, su kuriais dar reiks pasistengti…

Štai iš priemonės. Derva, dažai, lipni juostelė, metalinė formelė, dekoravimo detalės.

Iš šiek tiek dervos ir daug dažų išėjo tas plonytis mėlynas stačiakampis. Liejau jį vos poros milimetrų storio ir iki galo neišdžiovinau, kad liktų lankstus ir legvai galėčiau sukarpyti, nes ketinau jį pabaudoti kitam papuošalui. Sukarpiusi kelias juosteles įdėjau į metalinę formelę ir apliejau derva. Ir dar įmečiau kelis karoliukuis. Truputis pavasarinės saulės kaitros ir štai.

Auskarų gamyba. Silikonines auskarų formeles pripyliau dervos, karoliukų ir išdžiovinau. Tada ant viršaus užtepiau plonytį dervos sluoksnį ir įstačiau auskarų adatėlę. Na, o tada tradiciškai ant saulės, kad ta adatėlė tvirtai prikeptų.

Kažkada prisižiūrėjusi internete, kokių grožybių galima pasidaryti iš betono, skirto rankdarbiams, priliejau daug formelių. Deja, teko nusivilti, nes vis dėlto rankdarbių betonas nėra pakankamai stiprus, kad tiktų papuošalams (bent jau tas, kurį bandžiau ir pagal instrukciją, ir pagal vaizduotę). Silpnoji dalis – kampeliai ir skylutės. Jie paprasčiausiai nudyla. Tai pagalvojau, reik pašalint silpniausią dalį, o likusią išdervuoti.

Išdervuoti pavyko ir sukibo tikrai stipriai, bėda, kad kažkas tai dervai nepatiko, atsirado paviršiaus nelygumų ir pan. Bandysiu kada nors šlifuoti ir blizginti, gal pagerės situacija.

Kol kas tiek žaidimų… ateityje bus daugiau. 🙂