Likus kelioms paskutinėms 2019 m. valandoms dar norisi apibendrinti, kas iš skaitytų ir žiūrėtų dalykų paliko didžiausią įspūdį. Ne viskas čia tai, kam drąsiai galėčiau rašyti 10 ar bent 9 su riebiu pliusu ir nerasti didesnių trūkumų. Bet visgi tai, ką šiais metais atradau, mėgavausi, kas pakuteno vaizduotę ar kažkokius asmeniškumus, ir ką nebūtų gėda rekomenduoti kitiems.

Vaikų literatūra

Lois Lowry „Žinianešys“. Prieš kelerius metus perskaičiusi visą „Siuntėjo“ knygų seriją, iš karto sakiau, kad labai labai norėčiau, kad ji pasirodytų ir lietuviškai. Valio. Tai jau trečia dalis, belieka sulaukti paskutinės.
Munro Leaf, Robert Lowson „The Story o Ferdinand“. Kaip ir visos pasakėčios, iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, bet daugiasluoksnė, leidžianti daug skirtingų perskaitymų. Apie buvimą savimi nepaisant visuomenės stereotipų ir spaudimo.
Monika Vaicenavičienė „Kas yra upė?“. Labai netikėtas malonus atradimas. Į visokiausiu išankstines pagyras stengiuosi nereaguoti, nes retai ką bendro jos su realybe turi. Nustebau, nes šita knyga man pranoko pagyras, kurias teko nugirsti. Tai įvairiakampis žvilgsnis į upę, upę kaip gamtos reiškinį, kaip civilizacijos, legendų ir asmeninę erdvę, upę kaip giją, kuri susieja, gaivina, prisimena, duoda. Labai netikėta sinkretinio žanro knyga. Truputį grožinė, truputį pažintinė, truputį eseistinė.
Jens Sigsgaard „Palė vienas pasaulyje“. Kolegė stebisi, kaip aš iki šiol šios paveikslėlių knygos neatradau. Aš irgi stebiuosi. Puiki. Apie tai, kad būti vienam pasaulyje ne taip ir nuostabu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
JonArno Lawsonm, Nahid Kazemi „Over the Rooftops, Under the Moon“. Nežinau, ar ši paveikslėlių kalba vaikams, gal, bet ne tik jiems. Tokiomis paveikslėlių knygomis vis labiau mėgaujuosi. O ši apie buvimą balta varna.
Martin Widmark, Emilia Dziubak „Atgijęs namas“. Jauki istorija apie tai, kaip svarbu turėti, kuo rūpintis. Taip taip, kad ne tavimi rūpintųsi, o tu turėtum kažką, kam galėtum dovanoti save. Net jei tai tik augalo daigelis.
Mark Pett „The Girl and the Bicycle“ – labai paprasta ir labai šviesi bežodė knyga apie tai, kad norint kažką gauti reikia pasistengti, bet ir tai nebūtinai reiškia, kad gausi trokštamą dalyką. Svarbiausia, siekiant tikslo niekada nepamesti iš akių to, kas gyvenime yra svarbu: būti geram ir dalytis visu kuo su artimu.

Suagusiųjų literatūra

Enríquez Mariana „Tai, ko netekome ugnyje“. Tamsios, keistos, nepatogios novelės ir apsakymai su Lotynų Amerikos pasaulėvaizdžio, mitologijos prieskoniais. Gardžaivausi.
Neil Gaiman „Vandenynas kelio gale“. Gaimano knygos man dažnai nepatinka, nes nepaisant baisiai smagių fantazijos vingrybių, įdomaus veiksmo, jaučiu, kad jis gali stipriau, geriau, įdomiau, bet kažkodėl praplaukia paviršiumi, potencialią gelmę mažai teužkabindamas. Su šia knyga jis labai stipriai priartėjo prie mano įsivaizdavimo, kad jis gali daugiau ir stipriau.
Tara Westover „Apšviestoji“ – memuarai apie išsilaisvinimą iš toksiškos šeimos, Stokholmo sindromą. Man tai įdomi tema, knygoje daug niuansuotumo, procesas nenusaldintas ir neišgražintas. Tai memuarai, tad jokių literatūrinių aukštumų tikėtis nereikėtų, bet knygą skaičiau iki išnaktų su dideliu susidomėjimu, o taip nutinka vis rečiau…

Spektakliai

• Nedaug spektaklių šiemet mačiau. Rodos, tris… Nors kur pasitempti dar yra, tikrai gerą įspūdį paliko Ievos Stundžytės režisuotas „Pagalvinis“. Gaila, nesu mačiusi ankstesnių pastatymų.

Serialai

„Stranger things“ (rež. Matt Duffer, Ross Duffer). Kai vaikystės nostalgija pakerta kojas. Ir šiaip geras.

Filmai

„Kafarnaumas“ (rež. Nadine Labaki) labai nepatogus ir nejaukus filmas apie itin sudėtingus, „nevaikiškus“ vaikų gyvenimus. Filmas, po kurio skauda. Filmas, kuris absoliučiai tikras, nors veikėjai ir išgalvoti. Ir visa tai dedasi ne tik „tose kitose šalyse“, bet kone visur. Ir negali atsižavėti, tokie nepaprastai stiprūs ir šviesūs yra vaikai.

„Nightcrawler“ (rež. Dan Gilroy) ir „Joker“ (rež. Todd Phillips). Dark and twisted. Labai mėgstu šviesią ir gražią vaikų literatūrą, o žiūrėdama filmus ir skaitydama knygas suaugusiems labiausiai mėgaujuosi tamsiomis, keliaprasmiškomis, nepatogiomis, sunkiomis istorijomis, be lengvų atsakymų ar aiškių moralų. Abu filmai tokie.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *